Foto: Pexels.com
Šilauogės labai puikiai tinka tiek uogienėse, tiek kaip dekoracija kepant tortus ir t.t. Bet ar kada pagalvojote, kaip būtų puiku šių uogų turėti nuolat? Jos Lietuvos miškuose neauga – čia dominuoja jų „puseserės“ mėlynės. Todėl vienintelis būdas jų gauti yra perkant, prisiskinant plantacijose arba sodinant patiems.
Kuo naudingos šilaguogės?
Šios uogos, savaime suprantama, labai naudingos sveikatai – jose nėra nei gramo cholesterolio, tačiau viena stiklinė šių uogų jums suteiks net 20 gramų angliavandenių, 84 gramus kalorijų bei 1 gramą baltymų. Suvartoję tokį kiekį uogų pasisavinsite 25% C vitamino ir net 35% K vitamino dienos normos.
Šilauogės mažina nutukimo, širdies ligų, diabeto tikimybę, jose esantis kalcis, geležis, magnis ir fosforas stiprina kaulus ir sąnarius.
Šilauogių sodinimas, auginimas ir priežiūra
Šilauogės atkeliavo iš Šiaurės Amerikos, tačiau Lietuvos miškuose jos neauga, kadangi joms reikalinga atitinkama priežiūra. Neišsigąskite, nors tos priežiūros ir reikia, ji nėra sudėtinga ar reikalaujanti labai didelių pastangų.
Sodinimas
Šilauogių sodinimas turėtų vykti rudenį arba pavasarį, kai jos vis dar „miega“. Vieni šilauoges pardavinėja plikomis šaknimis, o kiti – vazose. Jeigu renkatės plikomis šaknimis, prieš sodinant įsitikinkite, kad nėra papildomų nešvarumų, purvo ir t.t. Šaknys turi būti švarios, kad maksimaliai įsisavintų svarbiausias medžiagas iš dirvožemio.
Jeigu planuojate sodinti daug sodinukų, greičiausiai dirvožemiu negalėsite pasirūpinti taip nepriekaištingai, kaip sodindami 4-5 krūmelius. Tokiu atveju, prieš sodinimą, žemę reikėtų kultivuoti. Tam puikiai tiks ir nedidelis savaeigis kultivatorius. Šis procesas ne tik išjudins įsisenėjusią žemę, bet ir suteiks dirvožemiui daugiau galimybių įsisavinti svarbiausias medžiagas – tik tada turėtų prasidėti šilauogių sodinimas.
Jeigu sodinukas jau yra vazoje, tada aplink šaknis susidariusios žemės ardyti nerekomenduojama, nes jau susidariusi mikroflora, šaknys įsitvirtinusios ir sėkmingai savinasi reikalingas medžiagas. Taigi, jeigu sodinuką perkate vazoje – sodinimo laikas nėra toks reikšmingas.
Šilauogių sodinimas turėtų vykti bent pusmetrio gylio duobėje, kadangi šaknys nelenda gilyn, o plečiasi. Dėl tos pačios priežasties rekomenduojama tarp sodinukų palikti bent po metro atstumą. Kai kurie sodininkai teigia, kad sodinimui tinka ir platus žemės grąžtas. Kodėl? Todėl, kad sodindami didelį šilauogių kiekį jūs iššvaistysite daug durpių, o atitinkamas žemės grąžtas parūpins vietą tik augalams.
Šiam augalui labai svarbus dirvožemio rūgštingumas. Augalas mėgsta rūgštų dirvožemį, todėl reikėtų ieškoti specialiai šilauogėms skirtų durpių, kurių pH siekia 4–4,5. Taip pat galite įsigyti ir natūralias rūgščias durpes, tačiau jas reikia maišyti su įprastu dirvožemiu santykiu 3:1.
Sausos durpės yra labai purios. Jeigu jas subersite į duobę, vėliau, pribrinkusios vandens, jos sukris ir šilauogių sodinimas nebus toks, kaip planuota. Norint to išvengti, reikėtų durpes kratyti po truputį ir kaskart jas užlieti.
Specialiai šilauogėms paruošti substratai įprastai parduodami pakuotėse po 150 litrų. Turėkite omeny, kad toks kiekis yra idealus vienam krūmui, todėl kiek daigų sodinsite, tiek substrato pakuočių galite įsigyti.
Foto: Pexels.com
Jeigu vis dar nežinote, kokius daigelius rinktis, tai šilauogės vazonuose yra tikrai geresnis sprendimas, nes jos jau yra įsitvirtinusios toje terpėje, kurią jūs tiesiog perkelsite į dirvožemį savo sode. Nekaskite sodinuko giliai – tebūnie dirvožemio paviršius ten, kur ir buvo vazono viršus.
Tręšimas
Pirmaisiais metais dėl tręšimo galvos sukti tikrai nereikėtų, ypatingai tuo atveju, jeigu naudojamos specialiai šilauogėms skirtos durpės. Jose yra apstu augalui reikalingų medžiagų ir sugėriklių, kurios pirmaisiais metais pilnai išmaitins augalus.
Geriau pasirūpinkite tinkamu laistymu, nes jaunoms šilauogėms drėgmė yra būtina. Jeigu yra galimybė, galite įrengti laistymo sistemą, nes darbas laistytuvu, ypatingai esant didesniam daigų kiekiui, atims daug laiko.
Vėliau galite naudoti specialias šilauogių trąšas. Jos unikalios tuo, kad didina dirvožemio rūgštingumo lygį, suteikia fosforo, magnio, sieros ir kitus šilauogėms būtiniausius mikroelementus.
Siekiant maksimalaus derliaus, tręšti reikėtų kiekvienais metais, išberiant po 50 gramų trąšų kiekvienam krūmui.
Nuėmus derlių šilauogių krūmus galite patręšti ir kalio sulfatu, kurio nereikia daugiau nei 20 gramų vienam krūmui. Tai padės augalui greičiau atsistatyti ir pasiruošti kitiems metams.
Mulčiavimas
Visų pirmiausia, kas yra mulčiavimas? Tai yra dirvožemio praturtinimas įvairiomis natūraliomis organinėmis medžiagomis. Pavyzdžiui, miškuose labai derlinga yra paviršinė paklotė, kurios storis yra apie 30-40 cm. Ją kiekvienais metais papildo nuo medžių nukritę lapai, spygliai, samanos ir kitos organinės medžiagos.
Pavyzdžiui, dirvožemis niekada nebus juodas ir be augmenijos – netrukus jame pradeda veistis visų nemėgstamos piktžolės. Taigi, reikia patiems sukurti tokį dirbtinį paviršių kaip miške.
O kokias medžiagas naudoti mulčiavimui? Tam puikiai tinka įvairios organinės atliekos jūsų kieme – nupjauta ir šiek tiek vytinta žolė, šiaudai, lapai, netgi pjuvenos. Norėdami gražesnės išvaizdos, mulčiavimui galite įsigyti specialias medžiagas, kurios dažniausiai susideda iš medienos žievių gabaliukų – jos yra veiksmingos ir atrodo puikiai.
Foto: Pexels.com
Jeigu padengsite žemę mulčiumi, jis apsaugos dirvožemio paviršių nuo sukietėjimo ir tiesioginių saulės spindulių, vyksta kompostavimo procesas, sumažėja piktžolių ir dirvožemis išlieka derlingas ilgiau, kadangi mulčias leidžia cirkuliuoti orui ir tolygiai paskirsto vandenį.
Genėjimas
Norint turėti daug ir gardžių uogų, šilauogių krūmus reikia genėti. Tai rekomenduojama daryti dar kol augalas „miega“ – žiemos pabaigoje arba pavasario pradžioje, kol dar nėra pradėję sprogti pumpurai. Kadangi šilauogės pasirodo tik ant 5 metų amžiaus krūmų, genėti juos taip pat reikėtų tada, kai amžius pasiekia 5-10 metų.
Nugenėto krūmo uogos įprastai yra gardesnės, gražesnės ir nėra tokios minkštos, todėl skinti jas lengviau. Negana to, krūmo genėjimas prailgina jo gyvenimo laiką, nes pašalinamos nereikalingos, bet vis tiek maistines medžiagas naudojančios šakos.
Pirmiausiai reikėtų nukirpti apatines mažas šakeles, kurios yra sutrūkinėjusiais ir parudusiais galais. Tokios šakelės yra ligotos ir jos vis tiek maitinsis krūmui reikalingomis maisto medžiagomis, todėl jų palikti neapsimoka.
Tada reikėtų naudoti pjūklą ir pašalinti didesnes šakas, kurios jau yra „atgyvenusios“. Jų žievė dažniausiai yra įplyšusi, o pačios šakelės sausos ir lengvai lūžta.
Priežiūra
Pati svarbiausia priežiūros dalis yra laistymas – joms reikia daug vandens, ypatingai pirmaisiais metais. Karštomis vasaromis augalus laistyti reikėtų apie 2 kartus per savaitę. Turėkite omeny, kad šilauogės jautrios ne tik drėgmės trūkumui, bet ir pertekliui. Jeigu durpės yra sausos – jau reikia laistyti. Laistymui rekomenduojama naudoti minkštą arba lietaus vandenį.
Foto: Pexels.com
Tręšti reikėtų specialiomis šilauogėms skirtomis trąšomis ir, svarbiausia, augalo nepertręšti. Reikia palaikyti normalų dirvožemio rūgštingumą. Jeigu pastebėjote, kad augalo lapai vasarą pradėjo raudonuoti, reikia nedelsiant padidinti dirvožemio rūgštingumą. Tai galite padaryti naudodami specialias trąšas arba tirpalus laistymui.
Kad ir kokio amžiaus krūmus sodinsite, jie derėti pradės tik po 1-2 metų, todėl jokiais būdais neskubinkite augalo.
Patarimas
Ne visos šilauogių veislės spėja sunokinti derlių lietuviškame klimate. Viena iš geriausių išeičių yra naudoti šiltnamį. Šiltnamiai suteikia pakankamai šilumos didesnį laiko tarpą metuose, todėl juose galite auginti ir vėlyvas veisles. Negana to, ne visos veislės gali atlaikyti žemas žiemos temperatūras, todėl papildomai apšiltinti šiltnamiai apsaugos ir jas.
