Kaip teisingai pastatyti šiltnamį?

Nuotrauka: Unsplash.com

Niekaip nepalieka noras auginti savo gėles, daržoves, prieskonius ar vaisius? Laikas pagalvoti apie šiltnamio statymą.

Nuosavas šiltnamis jums leis mėgautis gražiausiomis gėlėmis ištisus metus, ragauti saldžiausias uogas, ekologiškas daržoves ir gardinti patiekalus įvairiausiais prieskoniais.

Kokie yra šiltnamių tipai?

Visame pasaulyje galite rasti dešimtis ar net šimtus skirtingų šiltnamių tipų, pradedant standartiniais kupolo ir baigiant įmantriais rutulio ar kabančiais tipais. Štai keletas populiariausių Lietuvoje:

Kupolo formos - vieni populiariausių šiltnamių lietuvoje, nes juos labai lengva surinkti ar perrinkti. Rekomenduojama rinktis pirmą kartą statantiems šiltnamį.

Lašo formos - labai stipri konstrukcija, ypatingai žiemą, nes, krentant sniegui, jis iškart nuslysta ir nesikaupia ant viršaus.

Namelio formos - elegantiški, tačiau daugiau pastangų, bei didesnių finansų reikalaujantys šiltnamiai.

Nuotrauka: Unsplash.com

Kada geriausia statyti šiltnamį?

Šiltnamio statymas nereikalauja griežtų taisyklių, tačiau labai dažnai šiltnamiai statomi ankstyvą pavasarį arba vėlyvą rudenį.

Ankstyvas pavasaris yra puikus metas šiltnamio statymui, nes pradeda trauktis šalčiai, žemė atšyla ir išlenda ilgai laukta saulė. Tokiu metu tiesiog patogiau ir maloniau darbuotis lauke, o tik pastačius šiltnamį galima iš karto sodinti norimas gėrybes.

Statant šiltnamį vėlyvą rudenį skubama jį pastatyti prieš ateinant sniegui, o tada laukiama pavasario.

Kur statyti šiltnamį?

Šiltnamyje augalai gerai auga dėl drėgmės ir žinoma šilumos. Norint, kad šiltnamis turėtų pakankamai drėgmės privalėsite jį dažnai laistyti, o kad pakaktų šilumos, privaloma jį pastatyti tinkamoje vietoje, kur būtų kuo daugiau saulės. Prieš statant šiltnamį įsitikinkite, kad ir kylant, ir leidžiantis saulei šiltnamio neužstos medžių, namo, ar kitų pastatų šešėliai.

Atradus tinkamą vietą, kur šiltnamis gaus pakankamai saulės, įvertinkite žemę, ant kurios jis bus statomas. Ji turėtų būti lygi, be nuolydžio. Jei žemė labai smėlinga ar molinga, ji nebus tinkama auginti daugeliui daržovių. Tokiu atveju patartina paberti žvyro, o ant viršaus substratų ar durpių sluoksnį. Šie sluoksniai leis sulaikyti daugiau drėgmės ir jūsų augalams suteiks reikalingų trąšų ir mikroelementų.

Šiltnamio vėdinimo sistema

Visuose šiltnamiuose reikalinga vėdinimo sistema, kuri leidžia kontroliuoti vidaus temperatūrą ir drėgmę. Nors šiltnamius tam ir statome, kad sukeltume aukštesnę temperatūrą ir drėgmę, tačiau, kartais jos būna per daug ir galime pakenkti savo augalams.

Dauguma šiltnamių turi labai paprastas vėdinimo sistemas - duris bei langelius ar orlaides. Statant šiltnamį turėkite galvoje, kaip oras cirkuliuos viduje. Jei dvi vėdinimo orlaidės yra viena prieš kitą, tai įėjęs oras iš karto išeis per kitą orlaidę ir nebus geros ventiliacijos. Išdėstykite langus ir orlaides toliau vienas nuo kito ir ne prie pat durų.

Nuotrauka: Unsplash.com

Vėdinant šiltnamį plačiai atidarius duris reikėtų nepamiršti, kad esant stipriam vėjui, jūsų pomidorų ir agurkų stiebai gali nukentėti, todėl reikia stebėti orą ir reikiamu metu uždaryti šiltnamio duris, kurios vėjuotu oru sukelia dar stipresnį vėjo tunelį. Na, o naktį, neuždarytos durys gali vilioti visokiausius graužikus, paukščius, ar kitus mažus gyvūnėlius.

Kokia šiltnamio danga geriausia?

Šiltnamio dangą galite pasirinkti pagal savo norus ir galimybes. Svarbiausias dangos tikslas – praleisti saulės spindulius į šiltnamio vidų. Šiuo metu Lietuvoje šiltnamio statymui populiariausios dangos yra polikarbonatas, stiklas ar paprasčiausias polietilenas.

Polikarbonatas - tai plastikinės ir gan lanksčios permatomos plokštės, kuriomis labai lengva pastatyti anksčiau minėtus kupolo formos šiltnamius. Tai ganėtinai nebrangi ir tvirta danga. Taisant ar perkeliant šiltnamį, su ja labai lengva dirbti, dėl šių priežasčių polikarbonatas labai populiarus Lietuvoje.

Stiklas - Daug brangesnė danga, kuri reikalauja daugiau įgūdžių ir didesnio biudžeto, tačiau stiklas yra ilgalaikė investicija dėl savo tvirtumo ir ilgaamžiškumo.

Polietilenas - pati pigiausia ir mažiausiai patvari danga šiltnamiui. Polietileną labai lengvai gali pažeisti medžių šakos, vėjas ar tiesiog prisilietimas aštriu kauptuvėliu ar kastuvu, tačiau jį, prireikus, labai lengva pakeisti.

Kaip deramai prižiūrėti šiltnamį?

Temperatūra - kalbant apie šiltnamio dangas aptarėme, kad šiltnamiui tinka bet kokia danga, svarbiausia, kad prasiskverbtų saulės spinduliai ir šildytu viduje esantį orą. Jei matote, jog šiltnamis pastatytas blogoje vietoje, nes didelę dienos dalį krenta šešėlis, jį reikėtų perkelti, kadangi ten gali sunkiai kas nors augti.

Drėgmė - stebėkite dirvos drėgmę ir dažnai laistykite. Nepamirškite karštuoju metų laiku šiltnamį dažnai vėdinti jei drėgmė per didelė.

Švara - Prižiūrėkite auginamus augalus ir jų būklę. Jei randate mirusius ar pradėjusius pūti augalus, išmeskite juos į komposto dėžę, kad nepersimestų pelėsis ar kitos augalą nužudžiusios ligos. Pačios šiltnamio dangos dažnai valyti nereikia, nebent danga pasidaro labai purvina ir pradeda riboti saulės spindulių prasiskverbimą.

Kenkėjai - nepalikite atvirų šiltnamio durų ilgam, ypatingai naktį, norint išvengti nekviestų graužikų ar paukščių. Lankant šiltnamį atidžiai apžiūrėkite visus augalus, ar jie neturi nepageidaujamų vabzdžių. Atradus kenkėjus, tų augalų reikėtų atsikratyti, išvalyti dirvą arba naudoti pesticidus.

Noriu pasistatyti šiltnamį, bet kieme mažai vietos

Visame pasaulyje populiarėja asmeniniai šiltnamiai,netgi itin mažuose kiemeliuose ar soduose. Šiomis dienomis galima įsigyti arba pasistatyti net 1m² šiltnamį keliems augalams ar porai gėlių vazonėlių.

Svarbiausia patikrinti, ar šiltnamis turės pakankamai saulės dienos metu ir ar žemė tinkama sodinimui. O kokius augalus auginsite ir kokio dydžio šiltnamio norite – jūsų fantazijos vaisius!