Grindinis šildymas yra vienas iš dviejų dažniausių naudojimo šildymo būdų šiuolaikiniuose A+ klasės namuose (antras yra rekuperacinė sistema ir oras-oras šilumos siurbliai). Net senesnės statybos namai, atliekantys renovaciją, dažnai renkasi grindinį šildymą, nes jį nesunku padaryti.
Grindinio šildymo veikimo principas yra labai paprastas – po grindimis yra išvedžioti specialūs vamzdeliai, kurie kaista ir taip skleidžia šilumą. Šilumos davikliai gali padėti valdyti šildomas grindis automatiškai, nors dažnai jos yra programuojamos rankiniu būdu nustatant norimą temperatūra patalpoje. Pagal poreikius galima rinktis skirtingų konstrukcijų ir technologijų vamzdelius.
Šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie grindinį šildymą bendrais bruožais. Nors tai nėra sudėtinga technologija ir daug kas visus grindinio šildymo darbus atlieka patys, rekomenduotina pasikonsultuoti su profesionalais arba patikėti darbus jiems.
Nuo ko gi pradėti?
Šlapias ar sausas būdas?
Grindinis šildymas gali būti įrengiamas dviem būdais: šlapiuoju ir sausuoju. Šlapiasis būdas yra tada, kai šildymo vamzdeliai yra užliejami skystu betonu. Sausasis būdas – kai vamzdeliai yra įmontuojami tam tikrose konstrukcijose, jokių betonavimo darbų nereikia.
Šlapias įrengimo būdas tinka ne visur. Jei tai medinis namas, šis būdas greičiausiai yra nepriimtinas, ypač, jei norima įrengti šildomas grindis antrame aukšte. Norint pasiekti maksimalų efektyvumą, nereiktų persistengti su betono storiu. Jis turi būti 45-50 mm storio, nors gali būti ir didesnis. Kuo storesnis betonas, tuo ilgiau jį reikia šildyti, o tai kainuoja energijos. Mediniuose namuose perdangą daryti betoninę tikrai nereikėtų, todėl čia geriausiai tiks sausuoju būdu paklotas vamzdynas.
Taip pat sausasis būdas dažnai naudojamas renovuojamuose namuose su gana žemomis lubomis. Paprastai klojant šildomas grindis šlapiuoju būdu, reikia numatyti, kad grindų lygis pakils per mažiausiai 10 centimetrų. Ant pagrindo klojamas polistireno plokščių sluoksnis (kai kurie ekspertai rekomenduoja net du sluoksnius šachmatiniu būdu), klojama plėvelė, armavimo tinklelis, prie jo tvirtinami išvedžioti vamzdeliai ir tada pilamas 4,5-5 cm betono sluoksnis. Dėl to grindys aukštėja bent 10 cm. Nepamirškite, kad dar reikės 2-3 cm grindų dangai, nesvarbu, ar tai bus plytelės ar laminatas. Jei 10-15 cm neturite, teks rinktis sauso klojimo būdą, kuris nereikalauja tokio didelio grindų aukštinimo.
Vamzdeliai šildomi vandeniu ar elektra?
Kita svarbi dilema, kurią turite išspręsti iki darbų pradžios yra vamzdelių šildymo būdas. Jei namuose yra radiatoriai ir centrinė šildymo sistema, galima montuoti vandeniu šildomus vamzdelius. Jei reikia tik sezoniškai pašildyti tam tikras patalpas, dėl ko namuose negalima turėti vandeniu šildomų sistemų, reikės montuoti elektrinio šildymo sistemą.
Vandeniu šildomi vamzdeliai yra 16-20 mm skersmens. Storesni naudojami pramoninėse patalpose, namuose dažnai pakanka ir minėtų plonesnių vamzdelių. Renkantis elektrinį šildymą, vamzdeliai nededami. Vietoj jų eina specialus šildantis laidas, kurios storis 2-5 mm. Ar net dar plonesnis.
Galima naudoti iš karto dvi sistemas. Tai dažniausiai daroma vonios kambaryje. Net jei įrengiamas grindinis šildymas vandeniu, papildomai montuojamas ir elektrinis šildymas, kuris padeda vasarą, kai grindinis šildymas paprastai būna išjungtas. Taip pat tokį šildymą galima įsirengti ir vaikų kambaryje. Vėsiomis pavasario dienomis, kai šildymas būna išjungtas, vaikai žaidžia namuose, tad maloni šiluma, sklindanti iš grindų vaikų kambaryje – didelis privalumas.
Ar reikalingas šildomų grindų projektas?
Projektas rekomenduotinas dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, reiktų įvertinti, kokiu tankiu turi būti tiesiami vamzdeliai atsižvelgiant į kambarių paskirtį ir šeimininkų poreikius. Kita priežastis – įvadų išvedimas. Namo grindys turėtų būti suskirstytos zonomis. Rekomenduojamas zonos plotas – iki 40 kv. metrų. Jei patalpa yra didesnė, nei 40 kv. m, tada reikės montuoti šilumos siūlę ir viena patalpa praktiškai bus valdoma dviem termostatais. Paprastai apsiribojama tam tikrais kambariais. Jei namuose yra 5 dideli kambariai, įvadai paskirstomi pagal juos. Svarbu, kad nenutiktų tokių situacijų, kai pusės kambario grindų temperatūra būtų 2-3 laipsniais mažesnė, nei kita pusė dėl skirtingų šilumos nustatymų.
Dar viena priežastis, būsimieji baldai. Nėra būtina vesti šildomų grindų tose vietose, kur stovės virtuvės baldai, arba bus pastatyti laiptai. Kartais prireikia numatyti ir būsimųjų vidinių sienų vietas. Kadangi betono storis yra nedidelis, gręžimas į grindis darosi komplikuotas.
Šildomų grindų projektas numato visus šiuos momentus. Vykdant renovacijos darbus po 10-20 metų, toks planas tikrai padeda prisiminti, kas ir kaip buvo padaryta.
Šildomų grindų valdymas
Valdymo būdai paprastai yra du. Paprastas rankinis būdas yra gana elementarus – tiesiog rankomis nustatoma norima temperatūra kambaryje. Viename kambaryje gali būti 21, o kitame – 24 laipsniai. Tai padaroma ratuko pasukimu ar mygtuko paspaudimu. Ši sistema nėra labai lanksti, nes reguliavimas daromas retai, dažniausiai nureguliuojama katilinėje.
Kitas būdas yra belaidė grindinio šildymo valdymo sistema. Kiekviename kambaryje yra montuojamas termostatas su šilumos davikliu, įmontuojamu į grindis. Jis radijo bangomis (nereiktų maišyti su Wi-Fi ryšiu) perduoda signalą į katilinėje esančią pavarą, sumontuotą ant kiekvieno kambario įvado ventilio. Kai nustatyta temperatūra yra pasiekiama kambaryje, sistema perduoda signalą, ir ventilis automatiškai užsukamas, kad grindys tame kambaryje nebūtų šildomos. Arba atvirkščiai – kai temperatūra nukrenta iki numatyto minimumo, pavara atsuka ventilį, ir į grindis paduodamas karštesnis vanduo, dėl ko sušyla visa patalpa.
Toks valdymo būdas elektra šildomoms grindims yra gana įprastas, tačiau vandeniu šildomose sistemose vis dar naudojamas retokai dėl didelės kainos. Tiesa, reiktų paskaičiuoti, kiek sutaupoma energijos su tokia valdymo sistema.
Papildomi tokios sistemos privalumai yra tie, kad ją nesunkiai galima valdyti nuotoliniu būdu internetu (pavyzdžiui, labai patogu padidinti šilumą po ilgo savaitgalio grįžtant namo), galima lanksčiai programuoti, pavyzdžiui, tam tikrose patalpose įjungti šildymą tik savaitgaliais ir tik tam tikromis valandomis. Žiemą ši sistema taip pat veikia efektyviai, kai nustatomas neužšalimo rėžimas, neleidžiantis vandeniui sistemoje visiškai užšalti.
Kas įrengs šildomas grindis jums?
Paskutinis svarbus momentas – kas įrengs šildomas grindis jums? Galimi keli variantai. Vamzdyną galite išvedžioti patys, pakui bandyti prijungti prie esamos sistemos. Šis būdas gali būti sudėtingas, jei nesate patyrę ir puikiai neišmanote santechninių sistemų veikimo principų. Klaidos gali būti labai skaudžios, ypač montuojant šildomas grindis šlapiuoju būdu (betonuojant). Kitas būdas – vamzdynus galite išvedžioti patys, bet jų pajungimą patikėti profesionaliems santechnikams. Jie gali pakonsultuoti, kokias medžiagas naudoti ir kaip viską atlikti efektyviau. Trečias variantas – patikėti viso vamzdyno įrengimo rūpesčius profesionalams. Jie viską padarys 2-5 kartus greičiau, nei patys, be to suteiks reikiamas garantijas (bent 2 metams). Atsitikus nelaimei visada žinosite, kas yra atsakingas ir padengs patirtus nuostolius.
Beje, ar žinojote, kad grindinio šildymo principais gali būti apšiltinamos ir sienos bei lubos? Tik vamzdeliai ten plonesni. Bet apie tai – kitame straipsnyje.
