Jūsų sodyba turi gyvatvores? Puiki žinia! Tai tikras lobis ir net saviraiškos būdas talentingiems sodininkams. Nesate savo gyvatvorėmis patenkinti? Nieko baisaus. Reikia tik šiek tiek pastangų ir viskas bus idealu.
Šiame straipsnyje patarsime, kaip sutvarkyti gyvatvores, kad jos atrodytų tiesiog puikiai. Tobulybei ribų nėra, tad mėgstantiems kažką vis tobulinti irgi turime gerų žinių – gyvatvores tobulinti galima net 2-3 kartus per metus, tad rinkite idėjas ir bandykite, eksperimentuokite. Net jei kažkas nepavyks, po 2-3 mėnesių galėsite dar kažką pakeisti.
Pažinkite savo augalus
Pirmas darbas, kurį privalote padaryti prieš tvarkydami savo gyvatvores – susipažinkite su savo augalais. Prastas sodininkas, kuris paklaustas, koks čia augalas, tik skėsčioja rankomis ir kažką lemena „kai pirkau sodybą, jau čia buvo...“. Jūs privalote tiksliai žinoti, kokia yra augalo rūšis, o dar geriau – veislė. Pasakymas, kad čia tuja ir čia tuja, va ten dar kita tuja, daug kam nebus pakankamas ir solidus. Susipažinkite su savo augalais, ieškokite informacijos internete ir galite net susirašyti, kas kur auga. Kai pradėsite domėtis apie kiekvieną savo augalą, sužinosite, kiek kartų jį galima karpyti, kokio aukščio jis užauga, kokiu atstumu turi būti sodinamas, ko mėgsta ir ko nemėgsta. Visa tai pravers prižiūrint sodą ir gyvatvores.
Teisingų sodo įrankių komplektas
Geram darbui atlikti reikia ir profesionalių ir patikimų prietaisų. Pateikiame keletą pagrindinių, apie kurių įsigijimą verta pasvarstyti:
- Gyvatvorių žirklės – tai esminis įrankis sode. Ilgos rankenos ir ilgi ašmenys – gyvatvorių žirklių specifinės dalys.
- Genėjimo žirklės – tai nedidelis įrenginys su trumpais bet plačiais pusmėnulio formos ašmenimis. Jos telpa į kišenę ir yra skirtos pavienėms šakelėms nukirpti. Gali būti ir ilgomis rankenomis, skirtos storesnėms šakoms karpyti.
- Genėtuvas – tai elektrinis arba benzininis gyvatvorių genėtuvas, skirtas gyvatvorėms kirpti ir formuoti tam tikrą lapijos formą. Liaudiškai jis vadinamas „trimeriu“. Tai esminis įrankis gyvatvorių priežiūrai. Aukštoms gyvatvorėms reikalingas specialus genėtuvas ant ilgo koto.
- Vėduoklinis sodo grėblys – vėduoklės formos grėblys reikalingas nukirptoms gyvatvorės šakeliams ir lapams nugrėbstyti. Patartina rinktis neilgais dantimis.
Papildomai reikės šiukšlių maišų, pirštinių, nuo triukšmo saugančių ausinių, ir kitų smulkmenų, kurie padės dirbti su prietaisais ir surinkti atliekas.
Gyvatvorės formavimas
Pats gyvatvorės formavimas nėra sudėtingas. Tiesiog lygiai patrumpinkite gyvatvorės šonus. Tai galima padaryti elektriniu arba benzininiu genėtuvu. Pjauti pradėti reikia nuo apačios į viršų sukamaisiais judesiais. Apačioje gyvatvorė turėtų būti kiek storesnė, nei viršuje. Kai aplyginate šonus, laikas sutvarkyti ir viršų. Pasistatote lazerinį gulsčiuką, arba ištempiate virvutę ir pagal ją gražiai nulyginate viršų.
Jei gyvatvorės yra tam tikros geometrinės formos, rekomenduojama taip pat dirbti su genėtuvu. Žirklės padeda nukarpyti pavienes šakeles, padailinti tai, ko negali ilgos genėtuvo šukos.
Nukarpius gyvatvorę, būtina gražiai pereiti grėbliu ir nuo viršaus bei šonų nubraukti pakibusias šakeles ir lapus. Jas paskui surinksite į maišus ir išmesite arba panaudosite kompostui (jei šakelės smulkios). Kartą per mėnesį pereikite su žirklėmis, nes kai kurios šakelės gali būti pjovimo metu tiesiog nulinkusios, ir per kurį laiką jos atsities.
Dar atminkite, kad gyvatvorės gali būti 3 lygių:
1. Aukštos. 3-5 metrų aukščio medžių siena labai tinka vietoj tvoros jūsų sklypo išorėje. Jos apsaugo ne tik nuo įkyrių žvilgsnių, bet ir nuo didelių vėjų, sniego.
2. Vidutinio ūgio. 1-2 metrų aukščio gyvatvorės tinkamos ir sklypo pakraštyje ir viduje. Jų tikslas – gyva tvora nuo žmonių ir gyvūnų. Nuo vėjo tokios nelabai užstoja, tuo tarpu pažeminį pustymą gali sulaikyti.
3. Mažo ūgio. Iki 1 metro aukščio nedidelės gyvatvorės yra skirtos alpinariumams, takeliams ir kitoms figūroms jūsų sode. Jos yra tik dėl grožio, nes nei nuo vėjo, nei nuo sniego neapsaugo. Kartais jas pačias reikia saugoti nuo visur lakstančių vaikų ir šunų.
1. Aukštos. 3-5 metrų aukščio medžių siena labai tinka vietoj tvoros jūsų sklypo išorėje. Jos apsaugo ne tik nuo įkyrių žvilgsnių, bet ir nuo didelių vėjų, sniego.
2. Vidutinio ūgio. 1-2 metrų aukščio gyvatvorės tinkamos ir sklypo pakraštyje ir viduje. Jų tikslas – gyva tvora nuo žmonių ir gyvūnų. Nuo vėjo tokios nelabai užstoja, tuo tarpu pažeminį pustymą gali sulaikyti.
3. Mažo ūgio. Iki 1 metro aukščio nedidelės gyvatvorės yra skirtos alpinariumams, takeliams ir kitoms figūroms jūsų sode. Jos yra tik dėl grožio, nes nei nuo vėjo, nei nuo sniego neapsaugo. Kartais jas pačias reikia saugoti nuo visur lakstančių vaikų ir šunų.
Visų trijų lygių gyvatvorių priežiūra yra skirtinga, nes skiriasi ir augalai. Pavyzdžiui auštoms gyvatvorėms naudojamos tujos, o vidutinio ūgio populiariausias augalas yra ligustras. Žemaūgės gyvatvorės formuojamos iš bugienių ir kitų augalų. Lietuvoje jų pasirinkimas yra tikrai nemažas.
Gyvatvores būtina laistyti sausomis dienomis. Tik taip jos visada žaliuos ir plėsis, sudarydamos vis tankesnę ir tankesnę sieną. Juk toks ir yra gyvatvorės tikslas?
