Iš šiuolaikinių grindų dangų, laminatas tapo plačiai naudojamas dėl savo patikimumo, saugumo, gerų estetinių savybių ir prieinamos kainos. Laminuotos grindys suteikia gyvenamajai patalpai prabangią išvaizdą ir leidžia sutaupyti. Šiandien rinkoje pateikiami šimtai laminato atspalvių, bet prieš renkantis iš jų, reikia tiksliai žinoti visus šių madingų dangų privalumus.
Išoriškai, laminatas tai plonos 100–140 cm ilgio ir apie 20 cm pločio lentelės, kurios kraštuose turi griovelius ir iškilimus jų sujungimui viena su kita.
Medžiaga, iš kurios gaminamos plokštės yra panaši į sluoksniuotą pyragą. Viršutinis apsauginis sluoksnis susideda iš aukšto patvarumo melanino ar akrilo plėvelės – tai tas pats „laminavimas“, suteikęs visiems gaminiams pavadinimą. Šis padengimas būna viensluoksnis ir daugiasluoksnis – kompozitinis. Viršutinis sluoksnis turi svarbią paskirtį apsaugai nuo išorinių poveikių, pirmiausia nuo nusitrynimo, taip pat jis apsaugo nuo drėgmės ir purvo, chemikalų ir saulės spindulių.
Kitas sluoksnis – dekoratyvinis, kurį sudaro specialiai apdorotas ir išmirkytas popierius ar baldinė folija, imituojanti medžių veisles ar faktūras, o taip pat kitų medžiagų atspalvius, pavyzdžiui, deimanto, smėlio, baltojo akmens, grafito, surūdijusio metalo, šachmatų lentos ir kita.
Laminuotų grindų pagrindą paprastai sudaro labai tanki MDP (medžio drožlių plokštė). Pagrindinės šios medžiagos savybės – patvarumas, kietumas, geometrinių parametrų stabilumas ir atsparumas drėgmei. Plokštės apatinė dalis, taip vadinama „atvirkščioji pusė“, sudaryta iš nerafinuoto ar išmirkyto dervomis popieriaus, kurio paskirtis – pagrindinio sluoksnio apsauga nuo drėgmės ir visos dangos geometrijos stabilizavimas.
