Dirvoje nuolat vyksta įvairūs jos formavimąsi bei struktūrą veikiantys procesai. Vartotojiškas požiūris į žemės išteklius bei nuolatinis cheminių medžiagų naudojimas sutrikdė natūralių dirvoje vykstančių procesų ciklą ir ji ėmė degraduoti. Šiuo metu pasaulyje telikę 40 proc. derlingos dirvos. Daugelis žemdirbių pastebi, jog mineralinės trąšos neveikia taip efektyviai, kaip anksčiau. Nepakankamo trąšų efektyvumo priežastis – būtent dirvos degradacija. Dirvos derlingumas ir toliau mažėja, todėl sparčiai augant gyventojų skaičiui, aprūpinti žmoniją natūraliai užauginta produkcija netrukus gali tapti itin sudėtinga.
Kas vyksta dirvožemyje?
Dirvožemyje panašiai kaip ir žmogaus organizme knibžda galybė naudingų bakterijų, kurios atsakingos už sklandų daugybės dirvoje vykstančių procesų veikimą. Dėl neigiamų veiksnių gerosios dirvožemio bakterijos žūsta, todėl gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyra sutrinka. Nustatyta, jog kai kuriuose dirvožemiuose atskiros mikroorganizmų rūšys balansuoja ties išnykimo riba. Jų vietą užima natūraliai dirvoje vykstantiems procesams nebūdingi mikroorganizmai. Jie, priešingai nei gerosios dirvožemio bakterijos, nesudaro simbiozės su augalais ir, įsikūrę prie augalų šaknų, parazituoja. To pasekmėje net ir pasitelkus papildomus augalų mitybos elementus, auginamos kultūros negeba atskleisti viso savo produktyvumo ir potencialo. Maža to, vis dažniau susiduriama su įvairiomis augalų ligomis, kurių neveikia net fungicidai. Norėdami išgelbėti derlių, žmonės dažnai padidina cheminių medžiagų kiekį ir taip tik dar labiau pakenkia dirvai.
Ką daryti, kad dirvožemis atsigautų?
Pirmiausia, tai būtina keisti savo požiūrį į dirbamą dirvą. Būtina suvokti, jog žemę reikia dirbti atsakingai – iš jos pasisavinus maistingąsias medžiagas, būtina stengtis jas sugražinti į dirvą, o pažeidus natūralią dirvožemio mikroflorą ar struktūrą – reikia dėti pastangas ją atkuriant, sugrąžinant gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyrą. Maždaug 1000 metų – tiek laiko prireikia, kol susiformuoja vos 1 centimetras dirbamos dirvos. Tuo tarpu kas minutę dėl dirvos degradacijos prarandama 30 futbolo aikštės dydžio derlingos žemės plotų. Anksčiau ši problema buvo sprendžiama įvairiai: taikytos skirtingos žemdirbystės strategijos, dirva buvo papildoma organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Vis tik geriausias būdas išsaugoti dirvą – liautis ją alinus ir puoselėti tvarios žemdirbystės principus.
Tvarios žemdirbystės tikslas – didinti užauginamos produkcijos kiekį tuo pat metu mažinant plačiai išplitusią žemės degradaciją. Tvari žemdirbystė remiasi nuolatiniu mokymusi, kaip reikia teisingai valdyti turimus dirvožemio, vandens bei biologinius išteklius. Vadovaujantis šiais principais, agresyvus dirvos įdirbimas keičiamas strategija, kai į nualintą dirvą įmaišoma biologiškai aktyvių medžiagų turinčio dirvožemio, probiotikų, o dirvos trąšumas palaikomas taikant augalų sėjomainą ir tvarkant piktžoles, reguliuojant dirvožemio dangos storį. Tuomet dirvoje tarpstantys mikroorganizmai bei šaknys perima dirvožemio arimo funkciją, subalansuoja maistingų medžiagų kiekį.
Pavasarinė sėja jau artėja. Kviečiame daržoves auginti atsakingai ir nealinti dirvos. Lietuvoje net 75 proc. esamo dirvožemio plotų balansuoja ties degradavimo riba. Juose esantis organinių medžiagų kiekis pasiekė kritinę ribą. Todėl pradėti rūpintis žeme, kurioje gyvens ateities kartos reikia jau dabar. Ir tai gali daryti kiekvienas iš mūsų – sode, darže, šiltnamyje ar dirbamuose laukuose. Patarimais, nuo ko pradėti būtent Jums, pasidalysime jau netrukus.
Trąšos daržovėms, uoginiams augalams, vaismedžiams Agrochema Spring, birios, 4 kg
4.0 kg / 1 vnt.
3,13 € / 1 kg
Trąšos vejoms, dekoratyviniams augalams Agrochema, birios, 10 kg
10.0 kg / 1 vnt.
1,79 € / 1 kg
Turime sandėlyje
