Vasara kvepiančios uogienės skonis net ir tamsiausiai žiemos dienai gali suteikti daugiau džiaugsmo ir spalvų. Tačiau norint, kad uogienė būtų skani ir maloniai glostytų skonio receptorius, reikia žinoti kelias jos virimo paslaptis, kurias mielai jums ir atskleisime.
Atrinkite produktus
Skanios uogienės nepavyks išvirti, jei naudosite nevienodai sunokusius produktus. Pavyzdžiui, nesunokusios uogos ar vaisiai verda ilgiau, todėl kol juos išvirsite, sunokusios uogos pervirs ir praras formą. Tad uogienės tekstūra bus nevienoda, primins labiau košę, o ne skanėstą, kuriuo mielai pasisaldinamas gyvenimas šaltuoju metų laiku. Taigi, pirmoji puikios uogienės paslaptis – vienodai sunokusios uogos ir vaisiai. Kaip atskirti sunokęs vaisius ar ne? Nesunokę vaisiai būna kietesni ir šviesesnės spalvos. Tiesa, reiktų žinoti, kad uogienėms puikiai tinka ir iki galo nesunokusios uogos, pavyzdžiui, agrastai. Iš pernokusių vaisių ar uogų galima virti gardžius džemus.
Pasirinkite tinkamus virimo indus
Galutinis rezultatas priklausys ne tik nuo to, kokius produktus ir kokiu santykiu dėsite į uogienę, bet ir nuo to, kokiame puode uogienė bus verdama. Ne paslaptis, kad kai kurios uogos dažo, jų sultis ar likučius sunku pašalinti nuo paviršių, todėl šeimininkės kartais renkasi prastesnius namuose esančius aliuminius ar varinius puodus, kuriuos naudoja būtent uogienių ir įvairiausių džemų virimui. Tai didžiulė klaida. Pradėkime nuo to, kad vario jonai naikina vitaminą C, todėl tokiame puode išvirta uogienė praras naudingąsias medžiagas, kurių labai reikia kiekvienam žmogui šaltuoju metų laiku. Tuo tarpu, aliuminiai puodai turėtų išvis išnykti iš virtuvės, nes uogų ar vaisių rūgštys ardo puodų sienelių oksidinę plėvelę, todėl uogienė „praturtinama“ aliuminio molekulėmis. Uogienių virimui derėtų rinktis nerūdijančio plieno arba emaliuotus puodus.
Cukraus kiekis ir kiti virimo ypatumai
Kiek dėti cukraus? Uogienių receptų yra tiek daug, kad tikrai nepavyks suskaičiuoti, todėl, jei vadovaujatės receptu, visada griežtai laikykitės jame nurodytų kiekių. Tai reiškia, kad cukraus nederėtų nei pamažinti, nei padauginti. Jei cukraus bus per daug – uogienė bus per saldi, o jei per mažai – uogienė paprasčiausiai gali neatlaikyti žiemos, gali nušauti stiklainių dangteliai arba gardėsis tiesiog surūgs. Tuo atveju, jei recepto neturite, atminkite, kad vienam kilogramui uogų ar vaisių reikia vieno kilogramo cukraus.
Kokia gardi uogienė be viliojančio aromato? Jei norite išlaikyti uogų kvapą virkite tik uogienę, jokių kitų patiekalų negaminkite, nes uogienė labai greitai prisigeria kitų kvapų. Be to, pirmąsias dešimt minučių uogienę patartina virti ant silpnos ugnies, kad putos nepradėtų bėgti per kraštus.
Kaip virti uogienę?
Uogienę galima virti dviem būdais – greituoju, kuris tinka skubantiems ir mažai laiko turintiems žmonėms, ir klasikiniu, kurį naudoja ne viena karta šeimininkių. Klasikinis virimo būdas ypatingas tuo, kad uogienė verdama keliais etapais: iš pradžių užverdamas vanduo su cukrumi, vėliau dedamos uogos ir paliekamos pastovėti keletą valandų, galiausiai vėl verdamos, vėsinamos ir dar kelias minutes verdamos. Greitasis uogienės būdas šiek tiek paprastesnis – uogos sumaišomos su cukrumi ir kelioms valandoms paliekamos, po to verdamos ant viryklės apie 5 min. po užvirimo. Nesvarbu, kurį virimo būdą pasirinksite, svarbiausia atminti auksinę taisyklę – uogienės jokiu būdu negalima pervirti. Pervirta uogienė ne tik praranda savo aromatą, spalvą, bet ir skonį. Kaip žinoti ar uogienė išvirė? Jei uogienės putos kaupiasi puodo ar dubens viduryje, o pati uogienė yra skaidri, vadinasi ji jau išvirusi. Kitas variantas – uogienės lašą įlašinkite į lėkštę ir palaukite, kol atvės. Jei įlašinta uogienė klampi, pat laikas nukelti puodą nuo viryklės, jei skysta – dar virkite.
