SSD kietieji diskai

Kas yra SSD kietasis diskas ir kuo jis pranašesnis už įprastinį?

• HDD;
• SSD;
• SSHD (hibridinį).

Kaip veikia SSD?

SSD pliusai ir minusai, palyginus su HDD

• kompaktiškumas. Šis įrenginys pakankamai mažas ir plonas, neužimantis daug vietos;
• nejautrumas energijos trūkčiojimui. SSD įmontuoti saugikliai sumažina duomenų praradimo riziką, netikėtai nutrūkus elektros energijos tiekimui;
• atsparumas kratymui. Jei nešiojamą kompiuterį su SSD įranga pakratysite, ar netyčia numesite, jame įrašyta informacija niekur nedings. HDD atveju po tokio incidento gali įvykti rimta nelaimė;
• didesnis duomenų įrašymo ir nuskaitymo greitis;
• SSD beveik nekaista. HDD atveju reikalingi aušintuvai, kuriuos, kaip ir kitus kompiuterių komponentus, galima įsigyti atskirai;
• retesni gedimai. Kadangi įrenginyje nėra judančių detalių, jis ne taip greitai dėvisi.
• tylumas. HDD diskas, ypač jei tai spartesnis modelis, besisukdamas skleis tam tikrus garsus, o SDD jūs nė neišgirsite.

• nedidelė talpa. Dažnai jie būna ne didesni nei 1 terabaito. Tuo tarpu HDD išorinės informacijos talpyklos gali siekti 10 terabaitų ar net daugiau. Žinoma, technologijoms tobulėjant, kasmet atsiranda vis talpesnių SSD modelių, tačiau šiuo atžvilgiu jie vis dar stipriai atsilieka nuo HDD;
• didelė kaina. Jei palyginsime vienodos talpos SSD ir HDD diskus, antrieji kainuos pigiau. Taip yra todėl, kad HDD kuriami pagal senesnią schemą ir nėra tokie efektyvūs greičio atžvilgiu.

Kada išorinis SSD kietasis diskas jums yra tinkamas variantas, o kada ne?

• siunčiatės į kompiuterį filmus ir naujausius žaidimus. Tokiu atveju SSD atmintis gana greitai taps užpildyta;
• esate grafikos, inžinerijos ar panašių sričių specialistas ir jūsų kompiuterio atmintis sparčiai pildosi įvairiais grafiniais duomenimis;
• kompiuteriu naudojatės tik būtinoms operacijoms ir gal net ne kasdien bei jums visai nėra reikšmingas jo darbo greitis, tylumas ir t. t.

SSD diskas reikalingas, jei:

• jums tenka dažnai keliauti: šis įrenginys ir nedidelis, ir atsparus kratymui bei smūgiams;
• nemėgstate laukti, kol kompiuteris pagaliau sureaguos. Didelis greitis – išskirtinė SSD savybė;
• esate grafikos, inžinerijos ar panašių sričių specialistas… Taip, taip, šitą jau minėjome prieš tai pateiktame sąraše. Tai ne klaida. Dideliam informacijos kiekiui iš tiesų labiau tinka HDD kietieji diskai, tačiau jų darbinis greitis labai nedidelis. Tokiu atveju pravartu HDD derinti su SSD.

SSD tipai:

• vidiniai, kurie montuojami į kompiuterius;
• išoriniai, kuriuos galima įsigyti atskirai ir prijungti per tokias jugtis, kaip USB;
• specialūs, skirti verslui, kurie gali būti tiek vidiniai, tiek išoriniai. Jie gaminami taip, kad galėtų patenkinti įmonių, kuriose reikia „atlaikyti“ didesnius duomenų srautus, poreikius. Didesnėse įmonėse taip pat praverčia tinklinės duomenų saugyklos (NAS).

SSD diskų talpa

Įrašymas ir skaitymo greitis

Kietųjų diskų jungtys

• USB jungtis. Tai itin dažnas variantas, kuriuo galima prijungti išorinį įrenginį, tačiau net ir šiuo atveju įsitikinkite, jog atininka jungties standartas (kuris gali būti skirtingas).
• AC power jungtis. Tai retesnis išorinės jungties tipas.
• SATA. Vidiniam įrengimui skirta jungtis, sujungianti jį su pagrindine kompiuterio plokšte.
• eSATA. Išorinis SATA jungties atitikmuo.
• FireWire 800 – tokį jungties tipą paprastai sutiksite „Apple“ produktuose.

• HDMI. Išorinė jungtis, tinkanti ne tik kompiuteriams, bet ir televizoriams, kameroms bei panašiems įrenginiams.
• Lightning. Tai taip pat „Apple“ produktams tinkama jungtis.
• Thunderbolt. „Intel“ ir „Apple“ sukurta jungtis.
• Wi-Fi – jei jūsų išorinis kietasis diskas palaiko šią technologiją, jį prie kompiuterio prijungsite be laidų.

Kainos

Dažnai užduodami klausimai (D.U.K.)