Šio aromato istorija prasideda prie Komo ežero. Vandens telkinys, kuris visada mus žavėjo, nes yra daug gilesnis net už jūrą, kurioje gyvename, bet apsuptas įspūdingų kalnų. Tiesą sakant, ežeras yra įsikūręs baseine, apsuptame miškais apaugusių kalnų, o jo kraštovaizdis labai įvairus ir kvapnus. Jo pakrantėse yra ganyklų, miškų, tvirtų ir įspūdingų uolų, vaizdingų kaimų, iš kurių atsiveria vaizdas į vandenį, ir gražių vilų su parkais ir sodais. Centrinė ežero dalis, kur susitinka visi trys jo intakai, yra švelniausia vieta, tačiau su plačiausia panorama. Mums patiko laivu pasiekti šią vandens sankryžą ir pamatyti geriausius vaizdus į Beladžio kyšulį, šiaurinę Grigna, iš kurios atsiveria vaizdas į Valsassiną, ir giedromis dienomis - viršutinį baseiną su Alpėmis fone. Pati pažįstamiausia ir mylimiausia vieta visada buvo Lecco atšaka, iš kurios atsiveria tvirtesnė ir vaizdingesnė panorama su pietine Grigna, dolomitinės kilmės, ir Corni di Canzo uolomis, kurios, nusileidusios iki ežero, sudaro vaizdingas įlankas ir įdubas. Mūsų mėgstamiausia vieta buvo Fiumelatte šaltinis, kurį aprašė Leonardas da Vinčis. Leonardo da Vinči „Codex Atlanticus“ jau buvo žinomas kaip „Fiumelaccio“, kurį labai domino šis reiškinys. Šis upelis, suintrigavęs Leonardą da Vinči, mus, vaikus, užbūrė savo savybe, kuri yra unikali pasaulyje: vanduo upelyje teka su pertraukomis nuo kovo 25 iki spalio 7 d. Vanduo ateina iš paslaptingo urvo, pilno kvapų, kurių neįmanoma būtų įvardyti ir būtų per menka, jei bandytume. Vieta, kur parfumerio alchemija atgijo anksčiau nei bet kur kitur. Pati urvo uola buvo kvepianti. Pasibaigus periodui, kai upelis teka su pertraukomis, galima pamatyti jo vagą, kuri atrodo tikrai mėnulio