Nerūpestingiausia ir džiaugsmingiausia šios neįtikėtinos kelionės stotelė yra gražioji Sicilija, kur istorija, menas ir gamta persipina žavingoje emocijų jūroje. Laukiniai paplūdimiai, senoviniai griuvėsiai, aikštės, apsuptos baroko stiliaus rūmų, įrėmina šią Viduržemio jūros regiono vietą, kuri įkūnija vieną paslaptingiausių ir kartu seniausių Italijos grožybių. Visi spalvingi Sicilijos garsai uždaryti brangiame kvepalų ekstrakte. Čia rasite labai skanių vaisių, sujungtų su lauko gėlėmis su puikiais kvapais, kurie pasklinda kvapniuose Viduržemio jūros regiono krūmynų augalų miškuose, harmoningai kontrastuojantys su prieskoniais, supančiais Sirakūzus ir gražiąją Ortigijos salą. Iš pradžių ši kūryba buvo kelionė, bet iškart po to, apie ją pagalvojus, tai buvo svaiginantis sapnas, apibūdinantis grakštaus vėsios vasaros nakties dvasios būseną, sėdint prie laužo prie jūros, dainuojant ir grojant gitara su bendrakeleiviais, kuriuos visada nešiojamės širdyse, net jei ir fiziškai esame toli. Aretūza – graikų mitologijos veikėja, Nerėjo ir Dorės dukra. Į ją įsimylėjo dievas Alfas, dievo Okeano sūnus, šnipinėdamas ją, kai ši maudėsi nuoga. Tačiau Aretūza pabėgo nuo jo dėmesio, pasislėpdama Ortigijos saloje, Sirakūzuose, kur deivė Artemidė pavertė ją šaltiniu. Dzeusas, sujaudintas Alfo skausmo, pavertė jį upe, taip leisdamas jam iš Peloponeso, Graikijoje, perplaukti Jonijos jūrą ir susijungti su mylimu šaltiniu. Mitą iki šiol saugo vadinamasis Aretūzos fontanas Ortigijos saloje – vandens telkinys, įtekantis į Sirakūzų Porto Grandę.