Ithaque, geidžiama kryptis, jei kada nors tokia egzistavo, įkūnija pačios didžiausios kelionės esmę. Ši Jonijos sala amžinai susijusi su Odisėju, graikų mitologijos herojumi, kurio dešimtmetį trukusi kelionė namo įamžinta Homero „Odisėjoje“. Įsivaizduoti jos kvapą reiškia įveikti kliūtis, sukurti formulę, gebančią pavergti būtybes, dievybes ir chimeras ir pavergti odą, kad ją būtų galima atrasti iš naujo.
Žemė horizonte! Jūros purslai šoka ore, nešdami energiją, reikalingą kelionei užbaigti. Kvepalams reikalinga gaivinanti citrusų galia, viliojanti jų žievelės daina. Italijos bergamočių aliejus, kartusis apelsinas ir Italijos mandarinas išsiskleidžia – gyvi, tonizuojantys, žali.
Salos kontūrams išryškėjus, pasirodo ir jos prieskoniai bei uogos, išraiškingi ir kupini įsitikinimo: Madagaskaro juodųjų pipirų aliejus, rožiniai pipirai, Nepalo Timut pipirų aliejus, kadagio uogos. Laukimas auga, pripildytas ilgai laukto susitikimo prisiminimu, išreikštas vaisių ir gėlių saldumu: juodųjų serbentų pumpurų absoliutas, raudonųjų serbentų akordas, aviečių nata, Egipto jazminų absoliutas.
Ir pagaliau kieta žemė – namų ramybė. Užvaldo gilesnė, šiltesnė šiluma: Teksaso kedro medienos aliejus, pačiulis iš Indonezijos. Ithaque, pagaliau.